Festivalis baigėsi. Ir džiugu, ir gaila. Prisiminimams liko ir skaitmeninėj laikmenoj užfiksuota daina, kurią pavyko išklausyti nuo pradžios iki pabaigos.
Ačiū visiems, kuriems manęs tas kelias minutes neprireikė ;)
Dalinuosi..
Niekad neatkreipiau dėmesio kiek
laiptelių kelyje, kuriuo jau gal 200 kartų pirmyn/atgal ėjau. Iki
šiandien. Tą kelio ruožą žengiau užmerktomis akimis. Laikoma už
rankos – kitaip nedrįsčiau. Ar kada bandei įsivaizduoti, kaip
pasaulis atrodo tiems, kurie regėti negali? Tu gali skaityti. Gali matyti.
Galų gale ir aš prisijungiau prie kritinės masės. Jei tikėsim interneto platybėmis, balandžio 27 d. Vilniuje po miestą drauge riedėjo virš 600 dviratininkų. Buvo kiek neįprastas jausmas – važiuoji gatve ir jautiesi saugus. Norėtųsi, kad šis jausmas apsilankytų ir įprasto pasivažinėjimo metu. Laukiu, kol Vilnius taps draugiškesniu dviratininkams miestu. Laukiu kitos kritinės masės..
Susitiksim prie Katedros paskutinį šio mėnesio penktadienį?
P.S. tuo metu į miestą automobiliais geriau nevažiuokit ;)